Darželyje paminėjome vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines. Vaikai susipažino su Joninių tradicijomis ir papročiais, klausėsi pasakojimų apie šios šventės prasmę, pynė lauko gėlių puokštes bei puošė aplinką vasaros žolynais. Laikydamiesi senųjų papročių, vaikai plovė rankas vandeniu, kuris nuo seno laikomas apsivalymo, gaivos ir naujos pradžios simboliu. Šventės dalyviai praėjo pro Joninių arką, dainavo, šoko ratelius ir džiaugėsi bendryste. Ši diena dovanojo daug gerų emocijų, prasmingų patirčių ir dar kartą priminė, kaip svarbu puoselėti mūsų tautos tradicijas.

Lopšelyje – darželyje „Žilvitis“ gegužės mėnuo minimas kaip kalbos mėnuo. Jo metu kuriama kalbinė aplinka, organizuojamos įvairios kalbinius gebėjimus lavinančios veiklos grupėse.
Norėdami ypatingai apibendrinti mėnesio veiklas, pasikvietėme vaikų rašytoją, terapinių istorijų kūrėją, mokymų organizatorę, ankstyvojo ugdymo studijos „Mamų dainos“ įkūrėją Ingą Narijauskienę į susitikimą su mūsų vaikais. Jo metu vaikai susipažino su rašytoja, klausėsi autorės sekamų pasakų, nustebino savo žiniomis apie pasakų veikėjus ir jų nuotykius.

Kasmet gegužės mėnesį įstaigoje vykdomas projektas „Gegužė – kalbos mėnuo“. Tai lyg visų mokslo metų apibendrinimas, pasidžiaugimas nuveiktais darbais, susitikimais su vaikais, kurie logopedinių pratybų nelanko, siekimas komunikacijos ir informacijos pasidalinimo su tėveliais. Šiais metais projekto tikslas buvo – sukurti kalbinę aplinką, kuri žadintų bendruomenės smalsumą, kūrybingumą, kalbos pažinimą per sensorinius pojūčius.

Kalbinės aplinkos kūrimas.

Pirmosiomis gegužės savaitėmis kūrėme kalbinę aplinką įstaigoje: grupėse atsirado daugiau kalbinių žaidimų, vaizdinių plakatų, raidžių pažinimo per sensorinius pojūčius. Koridorius puošė vaikų darbeliai, išdygo mini bibliotekėlė, kabinetų durys pasitiko vaikus su užrašais, pasakų veikėjais. Kiemo kupole logopedės pasidalino mokslo metų nuveiktais darbais ir veiklų akimirkomis, rekomendacijomis tėveliams kalbos ugdymui atostogų metu. Sukūrus sensorinį sodelį, vaikai galėjo pažinti gėles, augalus, juos liesti, tyrinėti, užuosti, „sodinti“ savo augaliukus. Taip aplinką pakeitus į „kalbančią“, pastebimai išaugo vaikų susidomėjimas. Vaikai patys inicijavo diskusijas, tyrinėjo aplinkoje esančius užrašus, vykdė nurodytas užduotis, pažino aplinką per visus sensorinius pojūčius – regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį. Kalbinė aplinka neturi būti statiška. Ją būtina nuolat keisti, atsižvelgiant į vaikų interesus, gebėjimus ir nagrinėjamas temas.

Sensorinių pasakų metodikos taikymas.

Klasikinį pasakų skaitymą papildėme sensoriniais potyriais. Pasakojimus lydėjo garso įrašai, eterinių aliejų kvapai, maisto produktų ragavimas, įvairūs taktiliniai pojūčiai, jogos asanų elementai. Šis metodas pranoko lūkesčius. Vaikai, turintys trumpesnį dėmesio išlaikymą, pasakoje „išbūdavo“ nuo pradžios iki galo. Sensoriniai dirgikliai veikė kaip asociacijos: užuodę ar palietę tam tikrą daiktą, vaikai greičiau prisimindavo reikiamą žodį ar sąvoką. Tai stipriai praturtino jų būdvardžių ir veiksmažodžių žodyną, leido inicijuoti klausimus ir ieškoti sprendimų. Sensorinis pasakojimas yra idealus įrankis įtraukiojo ugdymo kontekste.

Partnerystė su šeima.

Parengėme „Vasaros kalbos kalendorių“, rekomendacijas, kaip ugdyti kalbą namuose atostogų metu, artikuliacinių pratimų paruoštukus. Gautas teigiamas grįžtamasis ryšys parodė, kad tėvams dažnai trūksta ne noro, o paprastų, buityje pritaikomų idėjų. Informacinė sklaida tėvams turi būti trumpa, vizuali ir orientuota į procesą (žaismingumą), o ne į rezultatą (akademiškumą).

Bendrosios išvados ir tolimesni žingsniai:

• Tęstinumas.Kalbos mėnesio iniciatyvos neturėtų pasibaigti jam praėjus. Sensorinių pasakų elementus rekomenduota integruoti į kasmėnesinius ugdymo planus.
• Erdvės palaikymas.Sukurtą kalbinę aplinką svarbu išlaikyti gyvą, papildant ją pačių vaikų sukurtais tekstais ar piešinių istorijomis.
• Bendruomeniškumas.Toliau stiprinti trikampį „Vaikas – Pedagogas – Tėvai“, nes tik nuoseklus darbas namuose ir darželyje duoda geriausius kalbos ugdymo rezultatus.

Aplinką kūrė, veiklas inicijavo ir vedė logopedės Eglė ir Reda.

Ir vėl svečiuose ,,Lyros” muzikos mokyklos mokiniai. Šie šilti susitikimai tęsiasi jau daugelį metų, tapdami gražia tradicija. Jie dovanoja abipusę naudą: jaunieji muzikantai įgyja sceninės patirties ir dalijasi savo talentu, o mažieji klausytojai patiria muzikos džiaugsmą, susipažįsta su instrumentais ir atranda kūrybos pasaulį.

Vilniaus lopšelyje-darželyje ,,Žilvitis“  vyko jauki ir prasminga priešmokyklinukų bei vyresniųjų grupių vaikų susitikimo šventė. Renginio metu skambėjo dainos, eilėraščiai, vaikai atliko kūrybines ir smagias užduotis, kupinas draugystės bei gerų emocijų. Vyresnieji vaikai mažiesiems linkėjo drąsos, smalsumo ir sėkmės būsimoje mokyklinėje kelionėje. Šventės kulminacija tapo simbolinio rakto į Mokslo šalį perdavimas būsimiems priešmokyklinukams.

Vilniaus lopšelyje-darželyje ,,Žilvitis“  nuaidėjo ypatingas priešmokyklinukų padėkos koncertas, skirtas darbuotojams, kurie kasdien rūpinasi vaikų gerove, nors tiesiogiai ugdymo procese ir nedalyvauja. Mažieji atlikėjai dėkojo už šilumą, rūpestį, saugią ir jaukią aplinką, kurioje augo, mokėsi ir kasdien jautėsi laukiami. Šventinė programa tapo jautriu atsisveikinimu su darželio bendruomene prieš žengiant į naują gyvenimo etapą – mokyklą. Vaikų pasirodymai priminė, kad kiekvienas darbuotojas yra svarbi ugdymo įstaigos dalis, prisidedanti prie vaikų kasdienybės ir geros savijautos.