Kasmet gegužės mėnesį įstaigoje vykdomas projektas „Gegužė – kalbos mėnuo“. Tai lyg visų mokslo metų apibendrinimas, pasidžiaugimas nuveiktais darbais, susitikimais su vaikais, kurie logopedinių pratybų nelanko, siekimas komunikacijos ir informacijos pasidalinimo su tėveliais. Šiais metais projekto tikslas buvo – sukurti kalbinę aplinką, kuri žadintų bendruomenės smalsumą, kūrybingumą, kalbos pažinimą per sensorinius pojūčius.
Kalbinės aplinkos kūrimas.
Pirmosiomis gegužės savaitėmis kūrėme kalbinę aplinką įstaigoje: grupėse atsirado daugiau kalbinių žaidimų, vaizdinių plakatų, raidžių pažinimo per sensorinius pojūčius. Koridorius puošė vaikų darbeliai, išdygo mini bibliotekėlė, kabinetų durys pasitiko vaikus su užrašais, pasakų veikėjais. Kiemo kupole logopedės pasidalino mokslo metų nuveiktais darbais ir veiklų akimirkomis, rekomendacijomis tėveliams kalbos ugdymui atostogų metu. Sukūrus sensorinį sodelį, vaikai galėjo pažinti gėles, augalus, juos liesti, tyrinėti, užuosti, „sodinti“ savo augaliukus. Taip aplinką pakeitus į „kalbančią“, pastebimai išaugo vaikų susidomėjimas. Vaikai patys inicijavo diskusijas, tyrinėjo aplinkoje esančius užrašus, vykdė nurodytas užduotis, pažino aplinką per visus sensorinius pojūčius – regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį. Kalbinė aplinka neturi būti statiška. Ją būtina nuolat keisti, atsižvelgiant į vaikų interesus, gebėjimus ir nagrinėjamas temas.
Sensorinių pasakų metodikos taikymas.
Klasikinį pasakų skaitymą papildėme sensoriniais potyriais. Pasakojimus lydėjo garso įrašai, eterinių aliejų kvapai, maisto produktų ragavimas, įvairūs taktiliniai pojūčiai, jogos asanų elementai. Šis metodas pranoko lūkesčius. Vaikai, turintys trumpesnį dėmesio išlaikymą, pasakoje „išbūdavo“ nuo pradžios iki galo. Sensoriniai dirgikliai veikė kaip asociacijos: užuodę ar palietę tam tikrą daiktą, vaikai greičiau prisimindavo reikiamą žodį ar sąvoką. Tai stipriai praturtino jų būdvardžių ir veiksmažodžių žodyną, leido inicijuoti klausimus ir ieškoti sprendimų. Sensorinis pasakojimas yra idealus įrankis įtraukiojo ugdymo kontekste.
Partnerystė su šeima.
Parengėme „Vasaros kalbos kalendorių“, rekomendacijas, kaip ugdyti kalbą namuose atostogų metu, artikuliacinių pratimų paruoštukus. Gautas teigiamas grįžtamasis ryšys parodė, kad tėvams dažnai trūksta ne noro, o paprastų, buityje pritaikomų idėjų. Informacinė sklaida tėvams turi būti trumpa, vizuali ir orientuota į procesą (žaismingumą), o ne į rezultatą (akademiškumą).
Bendrosios išvados ir tolimesni žingsniai:
- Tęstinumas.Kalbos mėnesio iniciatyvos neturėtų pasibaigti jam praėjus. Sensorinių pasakų elementus rekomenduota integruoti į kasmėnesinius ugdymo planus.
- Erdvės palaikymas.Sukurtą kalbinę aplinką svarbu išlaikyti gyvą, papildant ją pačių vaikų sukurtais tekstais ar piešinių istorijomis.
- Bendruomeniškumas.Toliau stiprinti trikampį „Vaikas – Pedagogas – Tėvai“, nes tik nuoseklus darbas namuose ir darželyje duoda geriausius kalbos ugdymo rezultatus.
Aplinką kūrė, veiklas inicijavo ir vedė logopedės Eglė ir Reda.

