VAIKO KALBOS RAIDA

DVIMETIS

KALBOS SUPRATIMAS. 2m. vaikas supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai, suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas. Gan gerai skiria panašiai skambančius žodžius, pvz.: gėlė-lėlė, saga-šaka ir kt.

TARIMAS. Antrųjų m. pradžioje pradedami tarti pirmieji prasmingi žodžiai, garsų junginiai. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai. Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch,  kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas. Lavėjant kalbos aparatui, garsų tarimas tikslės, kalba aiškės. Šio amžiaus vaikai dažnai praleidžia garsus, skiemenis, keičia skiemenis vietomis arba taria pirmą ar paskutinį žodžio skiemenį.

ŽODYNAS. 2 m. vaikas klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus. Pasirodo dviejų žodžių sakiniai. Normalu, kad suaugusieji ne visada supranta, ką mažylis nori pasakyti, ne šeimos nariasm gali reikėti „vertėjo“.

KADA KREIPTIS Į LOGOPEDĄ?

• Jei iki 2 metų netaria nei vieno prasmingo žodžio.
• Jei iki 2,5 metų vaikas taria mažiau nei 10 prasmingų žodžių.
• Jei abejojate, ar vaikas gerai girdi.

TRIMETIS

KALBOS SUPRATIMAS. Vaikas vis tiksliau supranta būdvardžius “didelis”, “geras”, pradeda suvokti antonimus – “karšta – šalta”, “galima – negalima”, žino priešdėlius “ant”, “po”. Gali vykdyti ne tik paprastus, bet ir sudėtingesnius dviejų pakopų paliepimus (“Atnešk meškiuką ir padėk ant sofos).

TARIMAS. Tokio amžiaus dauguma vaikų taria priebalses t, d, k, g tačiau vis dar  gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r. Tokio amžiais vaikai žaisdami pradeda kalbėtis su savimi.

ŽODYNAS. Žodynas sparčiai gausėja. Jis gali būti apie 800-1000 žodžių! Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“ Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį. Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Pradeda naudoti laikus, daugiskaitą, kalba tampa vis labiau atitinkanti norminę kalbą. Geba atsakyti į paprastus klausimus.

KADA KREIPTIS Į LOGOPEDĄ?

• Jei negali pasakyti 2-3 žodžio sakinio.
• Jei vaiko kalba padrika, aplinkiniams beveik nesuprantama.
• Jei 3 metų vaikas visai nekalba.
• Jei kalba tarsi pro nosį.

4-tieji metai – kūrybos etapas. Šio amžiaus vaikai dažnai prigalvoja savų kalbos taisyklių, įvairių naujadarų
(pvz.: „gegutė geguoja“). Dauguma tokio amžiaus vaikų kalba 4 žodžių ir ilgesniais sakiniais, ištaria beveik visus
garsus, tačiau kai kurie vaikai garsus l, r, š, ž, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 5-ių metų). Vaikas su
nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“. Tokio amžiaus vaikas jau gali papasakoti ne tik apie
dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose). Jis jau gali apibūdinti
savo jausmus – „man liūdna“, „pasiilgau“, paaiškinti, kam naudojami daiktai
(šukos – plaukams šukuoti, muilas – plautis rankas ir pan.)

Derėtų susirūpinti, jei…

• vaikas nesugeba atsakyti į paprastus klausimus (kas? kur?  kuris?).
• Kalba tik 2–3 žodžių frazėmis ir visai nevartoja išplėstinių sakinių.
• Daugelį garsų taria neteisingai.

  5 – iaisiais metais vaikai domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti. Vaikai kalba
ilgesniais sakiniais, sudarytais iš 5 – 6 žodžių. Tačiau pasakojimai dar nėra pakankamai nuoseklūs, logiški,
o kartais juos gali suprasti tik žmogus, gerai žinantis įvykius apie kuriuos kalbama.

Labai sparčiai didėja žodžių atsargos, vaikai vartoja įvairiausias gramatines žodžių formas ir junginius.
Mažėja garsų tarimo klaidų, tačiau kartais sudėtingesnių garsų (š, ž, č, r) tarimo mokymasis šiek tiek užsitęsia.

Derėtų susirūpinti, jei…

• Nesugeba derinti žodžių linksnių, galūnių, giminių.
• Negali rišliai papasakoti, ką veikė pas senelius, ką žaidė kieme ir pan.
• Nemoka apibūdinti daiktų, nusakyti jų spalvos, formos, paskirties.

         Iki 5 m. 6mėn. – 6 m. vaikas turėtų tarti visus gimtosios kalbos garsus taisyklingai. Pakartoti įvairaus
sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų, pasakojimai tampa suprantamesni
ir rišlūs. Teisingai vartoja visas kalbos dalis, moka apibūdinti daiktą, nusakydamas esminius jo požymius.

Derėtų susirūpinti, jei…

• Netaisyklingai taria garsus.
• Nekalba išplėstiniais sakiniais (pvz., “Vasarą aš buvau prie jūros  ir daug maudžiausi.”)
• Nepakankamas aktyvusis ir pasyvusis žodynas.
• Netaisyklinga kalbos gramatinė sandara, rišlus pasakojimas.